Euro zonos skolinimosi išlaidos pirmadienį sumažėjo dėl lūkesčių, kad centriniai bankai kitų metų pradžioje gali sulėtinti pinigų politikos griežtinimo tempą.
Analitikai daugiausia dėmesio skyrė šią savaitę vyksiančiam Europos Centrinio Banko (ECB) politikos posėdžiui, kuriame, kaip plačiai tikimasi, bus padidinta palūkanų norma 75 baziniais punktais (b. p.) ir imtasi papildomų priemonių likvidumo pertekliui mažinti, o tai gali turėti įtakos rinkos palūkanų normoms.
Vokietijos 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas (DE10YT=RR), kuris yra bloko etalonas, sumažėjo 10 bazinių punktų – iki 2,33 %. Penktadienį jis pasiekė aukščiausią nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. lygį – 2,532 %.
„Bundai turi šansų pratęsti nedrąsią stabilizaciją, taip pat ir dėl to, kad šiandien PMI indeksas greičiausiai susilpnės, o euras atsigaus”, – teigė Commerzbank analitikai pranešime klientams.
Euro zonos obligacijų pajamingumas padidėjo dėl lūkesčių, kad reikės daugiau emisijų dėl galimų didesnių nacionalinių išlaidų šalių ekonomikoms palaikyti, o ECB išlaikys didinimo poziciją.
Tačiau neseniai keli analitikai teigė, kad ekonomikos sulėtėjimas kartu su kitų metų pradžioje pasiektu bendrosios infliacijos maksimumu gali paskatinti stabdyti ECB pinigų politikos griežtinimo kryptį.
S&P Global spalio mėnesio sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) bus paskelbtas 8.00 val.
„Tikėtina, kad spalio mėn. sudėtinis euro zonos PMI indeksas dar labiau smuks į mažėjimo teritoriją – nuo 48,1 iki 47,5, o tai rodo didėjančią tikimybę, kad 2022 m. IV ketv. prasidės recesija”, – teigia Unicredit analitikai.
Italijos 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas sumažėjo 13 bazinių punktų – iki 4,62 %.